Milda JONKIENĖ
Jų motociklai juodi ir galingi, jie apsitaisę juodais odiniais drabužiais, ant kurių ryškiai išsiuvinėti žodžiai: „LIETUVA”, Marijampolės baikerių klubas „Siena”. Marijampoliečiai didžiuojasi, kad yra susibūrę į vieną iš nedaugelio baikerių klubų, pasirinkusių patriotinę liniją. Jie domisi Lietuvos istorija, lankosi istorinėse vietose, dalyvauja su senąja šalies kultūra susijusiuose renginiuose. Susipažinusi su mūsų miesto baikeriais Varnupiuose, Kirvakalnio gyvosios archeologijos festivalyje, kalbinau klubo „Siena” įkūrėją ir vadovą Heraldą Kalesevičių.
-Vieniems motociklai – laisvalaikio pramoga, kitiems – gyvenimo būdas. Kokie žmonės yra jūsų klube?
– Jo branduolį sudaro 5 žmonės. Visi vyresni nei 25-erių metų, taigi – brandžios asmenybės. Tarp mūsų yra vadybininkų, policininkas, aš – keramikas. Prie klubo buriasi daug įvairių profesijų žmonių, firmų vadovų. Klaidinga manyti, kad ant motociklo sėda tik neapsiplunksnavę pramuštgalviai. Esam tam tikra prasme pamišę dėl savo dviračių monstrų, bet visas gyvenimas vien tuo neapsiriboja. Turime šeimas, jas mylime ir norime būti drauge, turime darbus, tad motociklai greičiau yra laisvalaikio pramoga.
-Kaip gimė „Siena”?
-Klubo šaknys siekia 1990-uosius, tuomet jis vadinosi „Marijampolės rokerių klubas”, vienijo jaunimą, besidomintį motociklais. „Siena” susikūrė 1996 m. Pradžioje tai buvo jaunimo: muzikos, sporto, dailės mėgėjų klubas. Jam priklausė krepšinio komanda, buvo prisijungę riedutininkai. Aš nuo pat pradžių dalyvavau klubo veikloje. Kadangi domėjausi motociklais, pasiūliau priimti į klubą baikerius. Per dešimtmetį daug kas pasikeitė, nemažai jaunimo išvyko į užsienį, studijuoti. Klube teliko baikeriai. 1998-aisiais susikūrėme atributiką ir pasivadinome Marijampolės baikerių klubu „Siena”.
-Kaip tapai prisiekusiu baikeriu?
– Pirmasis mano motociklas buvo rusiškas 1988 m. „Voschodas”.
Kai ant jo užsėdau, man buvo šešiolika metų. Kiek pavažinėjęs, šį galingą „žirgą” iškišau tikram čigonui. Atėjo laikas, kai kultine tapo čekoslovakiška „Jawa”. Jei neturėjai „iškeltos” ir „išlenktos” „Jawos”, nepriklausei kokiai nors „motochebrai” – buvai visiškas lopas.
Daug puikių akimirkų išgyvenau su savo raudonąja „Jawa”, tačiau išbandęs kelis jos modelius supratau, jog pilnos laimės tokie aparatai nesuteiks. Tiek rusiška, tiek čekiška technika dažnai gedo. Ėmiau domėtis japoniškais motociklais. Įsigijau 1985 m. „Kawasaki” GPZ 900 R. Šiuo metu važinėju 1992 m. „Suzuki” GSX 1100 R. Per 3,5 min. jis pasiekia 100 km/val. greitį ir gali lėkti iki 300 km/val. greičiu. Tačiau tuo nepiktnaudžiauju, kartais spusteliu norėdamas pasidžiaugti ir to užtenka. Mes ne iš tų, kuriuos „britvomis” vadina.
-Sakoma, jog kiekvieno baikerio svajonė – amerikietiškas „Harlėjus”?
-Mes pirmenybę teikiame japoniškiems motociklams.
-Ar jūs atitinkate tradicinius baikerių standartus?
-Mūsų klubas tam tikra prasme yra metęs iššūkį nusistovėjusiems standartams ir dabar madingam motojudėjimui Lietuvoje. Mes pasirinkome lietuvišką liniją ir jos laikomės – savo atributikos neprikimšome užsienietiškų žodžių, didžiuojamės, kad esame marijampoliečiai. Dėl to iš kitų klubų patyrėme nemažą spaudimą ir diskriminaciją, tačiau laikomės savo nuostatų.
Nesame nei lėbautojai, nei triukšmadariai. Alų mėgstame, bet vartojame saikingai. Kartais mieliau renkamės įdomią kelionę, gamtą ar šventę nei dar vieną baikerių suvažiavimą. Juoda apranga ir juodi motociklai – mūsų stilius. Madų nesivaikome. Odinė apranga baikeriui tiesiog būtina dėl praktiškumo.
-Ar jūsų pomėgis – brangus?
-Taip. Pirmiausia – reikia įsigyti motociklą. Vieni jį nusiperka už 500 eurų, kiti nepagaili ir 4000 eurų. Maniškis motociklas kainavo apie 2000 eurų.
Priklauso ir nuo to, kiek per sezoną sukariama kilometrų. Šiemet buvome „Bliuzo naktyse”, Kernavėje, Lenkijoje – Seinuose, Varnupių Kirvakalnio festivalyje, Nidoje. Dar planuojame nuvykti į Druskininkus, kantri festivalį Visagine.
Patys taip pat organizuojame įvairius renginius.
-Ar turite pamėgtas trasas?
-Marijampolėje tradiciškai susirenkame centrinėje miesto aikštėje prie savivaldybės. Tuomet mieste apsukame vadinamą „garbės ratą”: Vilkaviškio gatve riedame link Mokolų, juos pravažiavę, pasukame link stadiono, tada vykstame pagrindinėmis Kauno, Laisvės ir Vytauto gatvėmis prie prekybos centro „IKI”. Mes norime, kad miestiečiai mus matytų, atskirtų pagal heraldiką ir žinotų, jog Marijampolėje egzistuoja baikerių klubas „Siena”.
Šaltinis: „Miesto laikraštis”